IS Langas
Išsėtinė sklerozė
Kas yra išsėtinė sklerozė?
Išsėtinė sklerozė (IS) yra dažniausia netrauminė centrinės nervų sistemos , t. y. galvos smegenų ir nugaros smegenų, liga. Medicininis šios ligos pavadinimas – Encephalomyelitis disseminata. Tai lėtinė liga, kuri paprastai pasireiškia protarpiniais priepuoliais (atkryčiais). Įvairių žmonių IS simptomai gali labai skirtis.
Išsėtinė sklerozė susergama tada, kai organizmo imuninė sistema atakuoja ir ardo mieliną – nervines skaidulas dengiantį apsauginį dangalą. Gali būti pažeidžiami milijonai nervinių skaidulų, o pasibaigus uždegimui susiformavę randai vadinami „skleroze“, kitaip – „plokštelėmis“ arba „pažeidimais“. Jie centrinėje nervų sistemoje atsiranda išsidėstę atsitiktine tvarka ir daugelyje vietų, todėl liga pavadinta išsėtine skleroze (IS), pažodžiui tai reiškia „daugybiniai randai“.
IS daugeliu atvejų prasideda jauniems suaugusiems žmonėms. Iki šiol nėra rastas būdas išgydyti išsėtinę sklerozę ir nežinoma, kokiomis priemonėmis užkirsti kelią ligos pradžiai. Dar neišaiškinta daug šios ligos aspektų ir vis dar neapibrėžta tiksli ligos priežastis. Tačiau įvairiose šalyse nuolat vykdomi išsamūs moksliniai IS tyrimai, o ligą modifikuojantys vaistai (LMV) gali nuslopinti daugelį IS simptomų ir padėti sergantiems žmonėms gyventi malonumo teikiantį gyvenimą.
Kas suserga išsėtine skleroze?
Buvo suskaičiuota, jog apie 1,2 milijono žmonių visame pasaulyje serga išsėtine skleroze. Kiekvienas gali susirgti šia liga, nesvarbu, kas jie tokie yra ir kur gyvena.
Įdomu yra tai, kad vertinant pasaulinę paplitimo tendenciją, matyti, jog tiek aplinkos veiksniai, tiek paveldimumas gali įtakoti žmonių susirgimą šia liga. Pavyzdžiui, IS labiausiai yra paplitusi Šiaurės Europoje, Šiaurės Amerikoje, Pietryčių Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje. Mažiausiai liga yra sutinkama tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Išsėtinė sklerozė dažniau pasireiškia moterims nei vyrams ir dažniausiai ja susergama tarp 20 – 40 metų. Vidutiniškai liga diagnozuojama 31 – 33 žmogaus gyvenimo metais. Išsėtinė sklerozė yra retai diagnozuojama vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms.
Rasė
Baltosios rasės žmonėms ši liga pasireiškia dažniau nei bet kuriai kitai etninei grupei. Iš tiesų tyrimai rodo, jog rizika susirgti IS yra nustatoma ankstyvame amžiuje. Visgi žmogus, gimęs nedidelės rizikos zonoje, pavyzdžiui Azijoje ir iki 15-ųjų gyvenimo metų persikėlė į didelės rizikos regioną, pavyzdžiui, Šiaurės Europą, labiau rizikuoja susirgti šia liga.
Amžius
IS galima susirgti bet kokiame amžiuje, tačiau liga diagnozuojamas esant vidutiniškai 30 metų amžiaus. Mažiau nei 4% sergančiųjų liga atsiranda vaikystėje. Recidyvuojanti-remituojanti išsėtinė sklerozė – tai labiausiai paplitusi ligos forma vaikystėje su ryškiais sensoriniais sutrikimų simptomais, dažniausiai pasireiškiančiais moteriai.
Lytis
Moterys yra dukart labiau linkusios sirgti IS nei vyrai, išskyrus atvejus kai sergama Pirmine progresuojančiąja IS; ši ligos forma yra vienodai paplitusi ir tarp vyrų ir tarp moterų. Jei liga serga vyras, IS dažniau pasireiškia sunkesne forma, o ligos diagnozė būna blogesnė.
IS paplitimas
IS yra netolygiai paplitusi visame pasaulyje ir geografiškai buvo aprašytos trys paplitimo zonos:
- Didelis paplitimas (>30/ 100,000) – didelė dalis Europos, taip pat Rusija, Kanada, Šiaurės Amerika, Pietryčių Australija bei naujoji Zelandija.
- Vidutinis paplitimas (5–30/ 100,000) – Pietų Amerika, didžioji dalis Australijos, Viduržemio jūros Pietinis baseinas, Sibiras, Ukraina ir dalis Lotynų Amerikos.
- Mažas paplitimas (<5/ 100,000) – didelė dalis Azijos, Afrika bei Šiaurinė Pietų Amerikos dalis. Rizika susirgti IS kinta, jei žmogus migruoja iš mažai rizikos turinčios šalies į didelės rizikos šalį ir atvirkščiai. Taigi yra manoma, jog aplinkos veiksniai gali būti labai svarbus faktorius susergant šia liga, nors jokių patvirtinančių įrodymų iki šiol rasta nebuvo. IS paplitimo ryšys buvo nustatytas toliausiai nuo pusiaujo esančiose šalyse. Dažniau nei bet kuri kita etninė grupė IS serga Kaukazo gyventojai, tačiau net tarp Kaukazo tautų yra atskiras didesnis ligos paplitimas šalyse ar regionuose, esančiuose didesnėje Šiaurės pusrutulio platumoje, bei didesnėje Pietų pusrutulio platumoje. Pavyzdžiui Škotijoje, tikriausiai dėl šiaurinės platumos, IS yra paplitusi labiau nei Anglijoje ir Velse. Be to, tolimesniuose Skotlando kraštuose, tokiuose kaip Orknis bei Šetlandas IS yra labiausiai paplitusi visame pasaulyje; yra tikimybė, jog genetinis IS paveldimumas yra svarbus veiksnys šiose vietovėse.
Kas sukelia išsėtinę sklerozę?
Išsėtinė sklerozė yra autoimuninė liga, t. y. liga, kai imuninė sistema jau nesugeba atskirti savų ląstelių nuo svetimų ir dėl to puola bei ardo savus audinius. Sergančiųjų išsėtine skleroze organizme leukocitų skatinamo puolimo taikiniu tampa mielino dangalai, kurie izoliuoja nervines skaidulas.
Kiti veiksniai, kurie gali turėti įtakos IS pradžiai – genai, virusiniai ir aplinkos veiksniai.
Genetiniai veiksniai
IS nėra paveldima, t. y. tėvai negali perduoti IS savo vaikams. Vis dėlto vienoje teorijoje užsimenama, kad IS dažnai suserga žmonės iš tų pačių šeimų, ir yra pakankamai įrodymų, jog šio fakto negalima būtų laikyti vien tik sutapimu. Tačiau susirgusiojo IS vaikų, brolių ir seserų susirgimo rizika santykinai maža. Tikimybė, kad jie nesusirgs IS, sudaro 96-98%.
Dauguma sergančiųjų IS natūraliai rūpinasi dėl tikimybės kitiems šeimos nariams ar vaikams susirgti šia liga. Deja, genetinį konsultavimą ar genetinį patikrinimą atlikti yra labai sunku dėl trūkstamų galutinių žinių apie genetinių ligų kontrolę. Vis dėlto, jei jūs sergate IS yra svarbu, jog nepamirštumėte, kad pirmos eilės giminaičiai rizikuoja susirgti IS labiau nei antros eilės artimieji. Buvo tiriama sergančiojo IS šeimos narių rizika susirgti šia liga ir yra pranešama:
- 4.4% seseriai;
- 3.2% broliui;
- 2.1% vienam iš tėvų
- 1.8% vaikui; jei abu tėvai serga IS rizika padidėja apytiksliai iki 20%.
Aplinkos veiksniai
Manoma, kad pagrindinį vaidmenį susirgti išsėtine skleroze atlieka aplinkos veiksniai. Šiuo metu medicinos ekspertai žino, kad IS dažnesnė šalyse, kurios labiau nutolę nuo ekvatoriaus. Didelis pirminis sergamumas IS yra Kanadoje ir Europos šalyse (ypač Skandinavijos šalyse ir Škotijoje), tai gali reikšti specifinį šių šalių gyventojų jautrumą ligai. Šiuo metu manoma, kad IS susergama veikiant kartu genetiniams ir aplinkos veiksniams. Sisteminis autoimuninis atsakas, toks kaip IS, labiau tikėtinas žmogui, kuris turi genetinį polinkį ligai ir dar yra paveikiamas nežinomo aplinkos veiksnio.
Virusiniai veiksniai
Kita siūloma teorija apie IS priežastis – veiksnys, indukuojantis genetiškai „jautraus“ šiai ligai organizmo imuninės sistemos ataką prieš „gerąsias” ląsteles, yra virusas. Tačiau iš tikrųjų nėra įrodyta, kad koks nors konkretus virusas būtų susijęs su susirgimu išsėtine skleroze.
Ar IS užkrečiama?
IS nėra užkrečiama liga ir sergančiajam IS jos neįmanoma perduoti kitam žmogui. Nors IS priskiriama lėtinėms ligoms, tai nereiškia, kad ji yra infekcinė liga. IS yra autoimuninė liga, pažeidžianti nervus.