Vieno asmens išsėtinės sklerozės simptomai gali nepaprastai skirtis nuo kito žmogaus šios ligos simptomų. Visi atsirandantys simptomai priklauso nuo to, kurioje centrinės nervų sistemos vietoje susiformavo plokštelė arba pažeidimas. Pavyzdžiui, regos nervų pažeidimas gali sukelti matymo pablogėjimą, dėl nugaros smegenų pažeidimo gali atsirasti silpnumas arba pablogėti rankų ir kojų jutimai.

Pirmieji išsėtinės sklerozės simptomai paprastai atsiranda gana staigiai, o paskui po kelių dienų ar savaičių išnyksta.

Sensoriniai sutrikimai

Maždaug trečdaliui sergančiųjų išsėtine skleroze ši liga pirmiausia pasireiškia sensorinių sutrikimų pavidalu, t. y. problemomis, susijusiomis su keistais jutimais arba jutimų išnykimu. Paprastai šie simptomai asimetriški: pavyzdžiui, jie atsiranda vienoje rankoje, vienoje kojoje, įvairiose stuomens vietose. Iš pradžių simptomai gali pasireikšti kaip sustingimas, tirpulys, dilgčiojimas ar jutimų išnykimas. Taip pat dažni „sruvenimo jutimai“ arba kurio nors pagrindinio sąnario tam tikras blokavimas bei jutimas, kad suvaržytas liemuo. Minima, kad kai kada žmonės jaučia, lyg jų nugara tekėtų elektros srovė. Šis reiškinys vadinamas L’Hermitte požymiu.

Regos sutrikimai

Vienas dažniausių išsėtinės sklerozės simptomų yra matymo sunkumai. Matymas gali tapti miglotas ar neaiškus, o intensyvumas gali būti iki praeinančio (laikino) ir dažniausiai vienpusio aklumo (vienos akies regos praradimas). Kartais gali būti abipusis aklumas (abiejų akių aklumas).

Gali atsirasti sumažėjęs matymo aštrumas, kurio neįmanoma pakoreguoti nešiojant akinius. Jei demielinizacija įvyksta srityje aplink akių raumenis, matymo sutrikimas gali pasireikšti vaizdo dvejinimusi akyse. Kartais matymo sutrikimai sukelia galvos svaigimą. Tai įvyksta esant nistagmui, kitaip – nevalingiems greitiems atgaliniams akių obuolių judesiams, kai žmogus žiūri į šalis.

Galvos svaigimas ir koordinacija

Galvos svaigimas (galvos sukimasis, svaigulys) susijęs su polinkiu į alpulį arba į nemalonų svirduliavimo arba sukimosi jutimą. Galvos svaigimas paprastai atsiranda dėl pablogėjusio ar pažeisto pusiausvyros jutimo.

Koordinacijos sutrikimai

Koordinacijos sutrikimai dažnai kyla dėl smegenėlių nervinių skaidulų pažeidimo. (Smegenėlės yra galvos smegenų dalis, esanti virš smegenų kamieno; jos kontroliuoja pusiausvyrą ir judesių koordinaciją). Tai gali lemti sunkumus atliekant tam tikrus judesius, pavyzdžiui, keliant puodelį. Kai kuriais atvejais su jais būna susijęs tikas (trukčiojimas), visiškai neleidžiantis atlikti intencinių judesių. Kai kuriems žmonėms gali būti sunku sėdėti, stovėti ar eiti. Tokią būklę įvardijantis medicininis terminas yra ataksija. Jei sutrinka kalba, tai vadinama dizartrija: kalba gali būti skanduojanti arba lėta, pasižyminti neryžtinga dikcija, o kartais jos skambėjimas neturi tonų.