Skiriamieji IS požymiai

Skiriamuosius IS požymius sudaro recidyvai ir naujų simptomų pasireiškimas arba jau esamų simptomų sustiprėjimas, trunkantys ilgiau nei 24 val. Apskritai simptomai išryškėja per keletą dienų, nuolat laikosi tris keturias savaites ir maždaug per mėnesį išnyksta.

Recidyvuojanti-remituojanti IS

Recidyvuojanti-remituojanti IS – tai dažniausia išsėtinės sklerozės forma (apie 40 % visų IS atvejų). Žmonėms, sergantiems recidyvuojančia-remituojančia IS, pasireiškia neprognozuojami simptomų recidyvai (paūmėjimai, priepuoliai), o laikotarpiais tarp recidyvų jų sveikata normalizuojasi. Tačiau kai kuriems recidyvuojančia-remituojančia IS sergantiems žmonėms po kiekvieno recidyvo sveikata gali blogėti. Po kiekvieno paūmėjimo jų sveikata neatsistato iki ankstesnės būklės ir jie iki galo nepasveiksta. IS sunkėja, bet laikotarpiu tarp recidyvų sergančiųjų būklė yra stabili: tokia ligos forma vadinama sunkėjančia recidyvuojančia-remituojančia IS.

Antrinė progresuojanti IS

Jeigu žmonės, sergantys recidyvuojančia-remituojančia IS nėra gydomi, apie 50 % jų 10 metų laikotarpyje suserga antrine progresuojančia IS, anksčiau vadinta lėtine progresuojančia IS. Tačiau šią tikimybę galima žymiai sumažinti ligą modifikuojančiais vaistais (LMV), jei gydymas LMV pradedamas praėjus nedaug laiko po diagnozavimo.

Vieniems antrine progresuojančia IS sergantiems žmonėms gali pasireikšti recidyvai, o kitiems jų gali nebūti. Laikui bėgant šia liga sergantiems žmonėms simptomai ir negalia vis stiprėja. Praėjus 15 metų nuo antrinės progresuojančios IS diagnozės kai kuriems žmonėms vaikščioti būna reikalingos lazdelės ir kitos pagalbinės priemonės, kitiems gali prireikti invalido vežimėlio.

Pirminė progresuojanti IS

Žmonėms, sergantiems pirmine progresuojančia IS, nuo pat ligos diagnozavimo būdingas stabilus simptomų stiprėjimas, ir nėra išsiskiriančių recidyvų. Negalia vis stiprėja, o kai kuriais momentais gali nusistovėti arba tęstis mėnesiais ar metais.

Pirminė progresuojanti IS yra progresinė ligos forma, nepasireiškianti nei aiškiais paūmėjimo, nei pagerėjimo periodais. Šia ligos forma dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės nei sergantys kita IS; PPIS paprastai pasireiškia 40 metų sulaukusiems ir vyresniems žmonėms (retais atvejais liga šia liga suserga ir jaunesnio amžiaus žmonės).

Kitaip nei kitos IS formos, PPIS gali vienodai sirgti tiek vyrai, tiek moterys. Pirminiai šios ligos požymiai yra atsirandantys eisenos sutrikimai, apsunkinantys vaikščiojimą pėsčiomis. Apsikritai PPIS prognozės būna liūdnesnės, o ligos pablogėjimas greitesnis nei sergant kita IS forma.

Siekiant nustatyti tikslią PPIS diagnozę gali būti sudėtinga, o MRT smegenų nuotrauka gali neparodyti nieko, kas patvirtintų esant IS pažeistas zonas būtent dėl savo tipiško formavimosi nugaros smegenyse. Taigi norint nustatyti šios IS formos diagnozę – būtina atlikti stuburo MRT.

Gerybinė IS

Žmonėms, sergantiems gerybine IS, būdingi nestiprūs, nedažni sensoriniai paūmėjimai ir visiškas sveikatos atsistatymas. Tai pati rečiausia šios ligos forma: gerybinė IS prognozuojama tik 10 % pacientų.

Po vieno ar dviejų ligos priepuolių su visišku pasveikimu be negalios pasekmių, šios formos IS laikui bėgant neblogėja, nesukelia negalios ir neprogresuoja. Vis dėlto sergančiųjų Gerybine IS liga galiausiai pradės progresuoti; per 10 – 15 metų nuo ligos pradžios, ligos eiga keis kryptį kol pasieks Progresuojančiosios IS stadiją.

Gerybinės IS pradžioje liga nesukelia jokių juntamų ligos simptomų ar motorinių sutrikimo požymių (tokių kaip dvejinimasis, koordinacijos sutrikimas, drebulys).

Gerybinė IS gali būti teigiamai vertinama, jei praėjus 10 – 15 metų nuo ligos pradžios išsivysto minimali negalia.

Prognozės

Nors neegzistuoja standartinės IS formos, ilgalaikiu periodu tam tikri veiksniai turi didelės įtakos ligos eigai ir ligos rezultatui.

• Jei per pirmuosius 5 metus būna tik nežymus funkcijų pablogėjimas, dviem trečdaliams sergančiųjų IS 15 metų laikotarpyje sveikata būna santykinai stabili;

• Jei nuo pradžių funkcijos blogėja greitai, po 15 metų tikėtinas ryškus funkcijų pablogėjimas. Palankios ligos eigos požymiai yra:

• pradiniai simptomai yra jutimų ar regos sutrikimai;

• vyksta visiška sutrikimų remisija;

• nėra funkcijų pablogėjimo po 5 metų. Ne tokios palankios eigos požymiai yra:

• pradiniai simptomai yra paralyžiaus simptomai;

• netgi ligos pradžioje susidarę funkcijų trūkumai / nepakankamumas tęsiasi;

• susergama vyresnio amžiaus;

• didelis epizodinių paūmėjimų (priepuolių) dažnumas ligos eigoje. Kiti svarbūs faktai apie IS:

• IS nėra mirtina liga, nuo jos mirė nedaug žmonių ir tik dėl labai progresavusios IS komplikacijų. Sergančiųjų IS gyvenimo trukmė yra maždaug tokia pati kaip ir nesergančių šia liga.

• Apie pusė visų sergančiųjų gali tikėtis santykinai palankios ligos eigos be rimtų apribojimų.

Verta prisiminti, kad bet kurio tipo IS sergantiems žmonėms gydymas vaistais pašalina daugelį IS simptomų, padeda geriau reguliuoti ligą ir sulėtinti ligos progresavimą bėgant laikui. Gydymą ligą modifikuojančiais vaistais (LMV) geriausia pradėti kiek įmanoma greičiau po ligos diagnozavimo.